Aprašymas: (rus. Особенности национальной охоты в зимний период). Kuzmičius, sėdėdamas su milicininku Semionovu nedideliame, bet jaukiame kambaryje kalbėjo apie medžioklę. Krosnyje tyliai traškėjo pliauskos. Už lango švelniai girgždėjo pašalęs sniegas ir piktai lojo šuo. Staiga į duris kažkas pasibeldė. Kuzmičius pagalvojo – svečiai, o pasirodė – valdininkai iš medžioklės priežiūros tikrinti atvažiavo. Neoficialiai. O vėliau dar vienas – iš ministerijos. Kitądien svečiams buvo surengta medžioklė. Tiesa, paaiškėjo, kad nei vieni, nei kiti nėra nei medžioklės, nei žvejybos mėgėjai. Tuo pačiu metu Kuzmičiaus valdose seni draugai medžiojo šerną. Draugai – tai generolas Ivolginas ir Liova Soloveičikas. Jei ne tie draugai, visai jis vargšas nusikamuotų. Visiems išvažiavus, Kuzmičius grįžo prie nebaigto apsakymo apie medžiotoją Chu Čžou, kuris sulaukęs brandaus amžiaus suprato vieną išmintį: medžioklėje svarbu ne pats grobis, bet žmonių vienybė.